Kokie yra požymiai, kad ateina šaltieji orai? Paukščiai skrenda į pietus, vaikai grįžta į mokyklą ar darželį, lengvos striukės nebeužtenka, ir spintoje ieškoma vilnonių pirštinių. Tačiau yra ir kitų ženklų, kurių dažnai nepastebime arba nesiejame su šaltu oru ar virusinėmis peršalimo ligomis, tačiau jie visada lydi rudens-žiemos sezoną.
Apie tai kalbėsime naujame straipsnyje su Apotheka farmacininku Karina Udaltsova.
Tikriausiai pastebėjote, kad žiemą lūpos nuo šalto oro tampa sausos, šiurkščios ir skausmingos; būdami lauke, pradeda varvėti nosis; radiatoriai sausina orą patalpose, o nosies gleivinė kasdien tampa vis sausėja.
Jūs nesate susirgę, tačiau kūnas tyliai siunčia signalus, kad kažkas vis dėlto negerai. Paskatinsime aptarti, kaip susidoroti su šaltų orų sukeliamais nemalonumais rudens ir žiemos laikotarpiu.
Odos priežiūra žiemą ir šaltojo oro alergija
Šiaurės šalių žmonių oda atrodo senstantis greičiau nei tų, kurie gyvena šiltesniuose ir drėgnesniuose klimatuose, kur nėra aiškiai išreikštų keturių metų laikų ir temperatūros svyravimų per 60 laipsnių. Mūsų platumose gyvenančių žmonių oda turi susidoroti tiek su +30°C, tiek su -20°C temperatūromis ir su odą žalojančiu sausu šalčiu. Jau prieš žiemą oro drėgmė pradeda mažėti, ir po buvimo lauke galite pajusti odos sausumą bei dilgčiojantį diskomfortą. Ypač jautri šiuo atžvilgiu yra veido oda, kuri beveik niekada nėra dengiama kepure ar drabužiais.
Tačiau kodėl šaltas oras ir ledinis vėjas veikia odą ypač žalingai?
Tai įvyksta dėl to, kad šie veiksniai pažeidžia odos apsauginį barjerą. Taip atsiranda mikroskeldų, o odos drėgmės kiekis mažėja. Taip pat šie veiksniai leidžia alergentams ir medžiagoms patekti į odą ir sukelti dirginimą. Be išorės temperatūros, šildymo sezono metu kambariuose drėgmė taip pat mažėja, kas dar labiau sausina odą.
- Odos priežiūra
Didžiausias pagalbininkas yra odos kremų naudojimas. Rekomenduojama naudoti riebesnius kremus, kurie padeda atkurti odos apsauginį barjerą, palieka odai apsauginį riebų sluoksnį ir neleidžia drėgmei greitai išgaruoti iš odos, kas turi didžiausią reikšmę odos sausėjimui ir skilinėjimui. Dėl drėgmės garavimo oda pradeda raudonuoti ir niežėti, gali atsirasti net bėrimo požymių.
Taip pat labai svarbu tinkamai valyti odą. Reikėtų vengti muilo ir čiaupo vandens, tačiau kasdien galima naudoti, pavyzdžiui, aliejinį muilą. Taip pat reikėtų vengti šveičiančių procedūrų, nes odos apsauginis sluoksnis žiemą yra plonesnis nei vasarą. Nors po ilgo buvimo šaltyje gali atrodyti viliojanti plauti rankas ir veidą karštu vandeniu arba eiti į karštą vonią, tačiau iš tikrųjų tai žiemą yra žalinga odai, ir jau ir taip sausa oda po tokių vandens procedūrų tampa dar sausėsne ir trapia. Taip pat svarbu paminėti, kad po vandens procedūrų, nesvarbu ar tai būtų vonia, ar tiesiog veido plovimas ir kremavimas, reikėtų palaukti bent valandą prieš išeinant į lauką. Tai leidžia odai dar išgaruoti paviršiuje ir kremui geriau įsigerti.
Taip pat vaikų oda žiemą reikalauja daugiau dėmesio ir apsaugos nei įprastai.
Vaikų odos apsauginis barjeras yra plonesnis ir mažiau riebus nei suaugusiųjų. Kadangi vaikai dažnai būna lauke ilgiau nei suaugusieji, žaidžia su sniegu ir važinėja rogėmis, jų oda reikalauja ypatingos priežiūros ir apsaugos, nes kūdikiams ir mažiems vaikams gresia poodinio riebalinio audinio uždegimas. Tai yra raudonos, tvirtos gumbeliai ant veido, kurie atsiranda 24-48 valandas po buvimo šaltyje. Nors šie gumbeliai savaime gyja, tačiau jie sukelia diskomfortą ir rodo, kad vaikas buvo per ilgai lauke šaltyje.
Todėl prieš eidami laukan, taip pat reikėtų tepti veido kremą, kuris apsaugos jo švelnią odą.
- Šaltojo oro alergija
Be anksčiau aprašytų odos reakcijų, kai kuriems žmonėms gali išsivystyti ir šaltojo oro alergija. Ji pasireiškia, kai oda susiduria su šaltu oru, šaltu vandeniu ar šaltu daiktu ir yra tiesiogiai susijusi su šalčiu. Dėl šalčio organizme išsiskiria histaminas, kuris sukelia šaltojo oro alergijos simptomus.
Iš esmės tai yra dilgėlinė, kurios pagrindinis simptomas yra odos bėrimas ir niežulys, ypač ant rankų. Lengvesniais atvejais padeda antihistamininiai vaistai, tačiau kadangi oda greitai tampa sausa ir šiurkšti, laiku ir reguliariai kremavimas yra būtinas.Šaltojo oro alergija dažniausiai yra laikinas reiškinys, kuris trunka tam tikrą laikotarpį, tačiau kai kuriais atvejais gali trukti ir visą gyvenimą.
- Chroninės odos ligos
Tokios lėtinės odos ligos kaip psoriazė ir atopinis dermatitas gali pablogėti dėl šalčio ir žiemą reikalauja ypatingos priežiūros. Su atopiniu dermatitu odą reikėtų drėkinti dažniau nei įprastai, didinti drėgmę gyvenamose patalpose ir stebėti mitybą, kad maisto cheminės medžiagos ir priedai būtų sumažinti iki minimumo. Psoriazės atveju taip pat svarbu naudoti specialius produktus odai prižiūrėti ir, jei įmanoma, leisti sau trumpą kelionę į šiltą ir saulėtą kraštą.
Šiandien vaistinėse yra daug produktų, skirtų atopinės odos priežiūrai.
Šalčio sukeltos kitos odos pažeidimo formos
- Įtrūkę burnos kampai
Įtrūko burnos kampai? Seniau sakydavo, kad reikia daugiau valgyti duonos. Ir iš tiesų, ši senoji patarlė turi tiesos – duona yra turtinga B grupės vitaminais, ypač B2 vitaminu, riboflavinu. Riboflavino trūkumas pasireiškia būtent įtrūkusiomis burnos kampų ir kitais odos bei gleivinės pokyčiais.
Iš tikrųjų, įtrūkusių burnos kampų priežastys neapsiriboja tik vitaminų trūkumu. Lūpų oda skiriasi nuo kitų veido dalių tiek funkciniu požiūriu, tiek struktūriškai. Skirtingai nuo kitų veido odos sričių, lūpos nuolat kontaktuoja su maistu, gėrimais, dantų pasta ir kosmetikos priemonėmis. Kalbant, lūpos juda, bučiuojantis liečiasi su kitomis lūpomis, ir jos dažnai būna atviros šaltam orui ir vėjui.
Jei burnos kampai jau įtrūkę, galima tepti pantenolio turinčią tepalą, kad pagreitintumėte odos atsigavimą.
- Lūpos
Nors paprastai sveikos lūpos atsinaujina po mikrotraumų, šalčio ir saulės poveikio, tai gali pasitarnauti, jei jas tinkamai prižiūrėsite ir drėkinsite bei vengsite nepalankių sąlygų. Venkite labai karštų maisto produktų ar gėrimų, bučiavimosi šaltyje, ir per mažo skysčių vartojimo. Netinkama arba prasta burnos higiena gali sukelti lūpų sausumą. Lūpoms drėkinti tinkami įvairūs lūpų balzamai ir tepalai. Ypač veiksmingi yra produktai, kuriuose yra natūralių aliejų, A ir E vitaminų, bei pantenolio.
Pastaba! Ypač sunku išlaikyti lūpų drėgmės pusiausvyrą tiems, kurie kenčia nuo įvairių odos ligų, alergijos ar vartoja tam tikrus vaistus, kurie sutrikdė natūralią odos drėgmės pusiausvyrą. Tokiais atvejais svarbu įvesti reguliarią lūpų priežiūros rutiną ir neleisti, kad jų būklė pablogėtų iki tokio lygio, kad ją būtų sunku atkurti.
- Odos sudirginimas ant smakro ir skruostų
Šalikai, ypač sintetiniai, gali dirginti odą. Tai gali atsitikti ypač tada, kai šalikai nėra reguliariai plaunami. Sintetiniai audiniai "nepraleidžia oro", todėl prakaitas, nešvarumai ir makiažo priemonės kaupiasi ir nuolat liečiasi su smakro ir skruostų oda. Tokie kontaktai su drėgnu ir prakaituotu audiniu sukelia odos dirginimą ir galiausiai spuogų atsiradimą. Kad atsikratytumėte tokių spuogų, reikėtų pradėti nuo šalikų pakeitimo į odai draugiškesnį ir "kvėpuojantį" šaliką arba reguliariai skalbti sintetinį šaliką švelniu plovikliu.
Šį odos dirginimą galima sumažinti naudojant priešuždegiminius kremus.
Patarimas! Spuogus taip pat galima išgydyti tinkama veido priežiūra, kurios svarbi dalis – švarumo palaikymas. Odos priežiūrai tinkami įvairūs probleminei odai skirti vaistinių produktai, kurie dermatologiškai išbandyti ir specialiai sukurti šiam tikslui.
