Gyvendami mūsų platumoje didžiąją metų dalį susiduriame su šaltu ir tamsiu klimatu. Todėl visiškai suprantama, kodėl po ilgos žiemos kyla didžiulis ilgesys saulei, o pasirodžius pirmiesiems saulėtiems orams kyla pagunda praleisti laiką lauke, mėgaujantis natūralia šviesa, degintis ir įgauti įdegį. Tačiau svarbu žinoti, kad melanino sintezės suintensyvėjimas odoje, t. y. įdegis, visada yra atsakas į DNR pažeidimą, ir visiškai saugaus įdegio nėra.
Gydytoja-rezidentė dermatovenerologijos srityje Kaisa Viljar
Daugiau apie saulės spinduliuotę
Odos poveikį daro saulės šviesos spektro ultravioletiniai spinduliai – ultravioletiniai B (UVB) ir ultravioletiniai A (UVA) spinduliai. Trečiasis tipas, UVC spinduliai, yra sugeriami atmosferos ir žemės paviršiaus nepasiekia.
UVB spinduliai yra trumpesnio bangos ilgio ir sudaro apie 5% visos ultravioletinės spinduliuotės. Jie įsiskverbia tik į viršutinį odos sluoksnį ir sukelia, be kita ko, saulės nudegimus. UVB spinduliai taip pat yra viena pagrindinių odos vėžio priežasčių. Tuo tarpu UVA spinduliai sudaro 95% ultravioletinės spinduliuotės ir prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius – dermą. UVA spinduliai yra pagrindiniai odos fotosenėjimo (įskaitant raukšles, pigmentacijos sutrikimus) kaltininkai. Be to, UVA spinduliai prisideda prie saulės nudegimų ir odos vėžio vystymosi. UVA spinduliuotė taip pat lengvai prasiskverbia pro langų stiklą ir vaidina svarbų vaidmenį jautrių odos bėrimų atsiradime.
Ultravioletinė spinduliuotė daro žalingą poveikį organizmui ląstelių lygiu, tiesiogiai ir netiesiogiai pažeisdama DNR – paveldimos informacijos nešėją. Veikiant UV spinduliuotei, susidaro chemiškai aktyvios dalelės, pavyzdžiui, laisvieji deguonies radikalai, kurie netiesiogiai kenkia DNR. Be to, UV spinduliuotė gali tiesiogiai pažeisti DNR ryšius. Organizmas turi gebėjimą tam tikrus DNR pažeidimus taisyti, tačiau su amžiumi DNR atkūrimo gebėjimas mažėja, ir dėl to atsiranda mutacijos, kurių kaupimasis dažnai sukelia vėžinius susirgimus. Apsauga nuo UV spinduliuotės yra viena pagrindinių prevencinių priemonių, padedančių išvengti odos vėžio, įskaitant melanomą.
Saulė, fotosenėjimas ir pigmentinės dėmės
Be procesų, vykstančių ląstelių lygiu, ultravioletinės spinduliuotės neigiamas poveikis odai dažnai matomas ir plika akimi. UV spinduliuotė sukelia priešlaikinį odos senėjimą (vadinamą fotosenėjimu), ženkliai paveikdama odos struktūrą ir elastingumą (oda suglemba) bei odos atspalvį (gali atsirasti pigmentinės dėmės, netolygus odos tonas, išryškėję kapiliarai). Be to, vienas iš fotosenėjimo požymių yra raukšlių atsiradimas.
Pigmentinių dėmių susidarymas odoje susijęs su melanocitais ir pigmentu melaninu. Odoje yra trys pagrindiniai sluoksniai: viršutinis epidermis, vidurinis dermis ir poodinis sluoksnis, kuris suteikia odai atraminę struktūrą. Epidermyje, be keratinocitų, yra išsišakojusių melanocitų, kuriuose gaminamas pigmentas melaninas. Hiperpigmentacija, kai oda tampa vietomis tamsesnė, atsiranda dėl padidėjusio melanino kiekio odoje. Melanino sintezę veikia hormonai, o labai reikšmingai – ir UV spinduliuotė.
Viena dažniausių ir gana varginančių pigmentacijos problemų, kurias sukelia saulės spinduliuotė, yra melazma. Melazmos atveju padidėja melanino kiekis ląstelėse, todėl atsiranda aiškiai matomos rusvos dėmės atvirose saulės poveikiui vietose (dažniausiai ant veido – kaktos, skruostų, viršutinės lūpos srities, taip pat ant pečių ir rankų). Melazma dažniau pasireiškia moterims ir dažniausiai pastebima 20–40 metų amžiaus žmonėms. UV spinduliuotė yra vienas pagrindinių veiksnių, pabloginančių melazmos būklę. Melazmos atsiradimo mechanizmas yra sudėtingas, tačiau ji dažniausiai išsivysto žmonėms, turintiems tam tikrą genetinį polinkį ir veikiamiems tiek UV spindulių, tiek matomos šviesos. Nors melazma nesukelia skausmo ar niežulio, ji gali būti kosmetiškai nemaloni ir neigiamai paveikti žmogaus savijautą. Jei šaltuoju metų laiku melazma yra mažiau pastebima, tai pirmieji pavasario saulės spinduliai išryškina pigmentinius pokyčius odoje. Stipriai išreikštos melazmos atveju rekomenduojama visą gyvenimą naudoti kruopščią apsaugą nuo saulės net ir žiemą.
Kaip pasirinkti apsaugą nuo saulės?
Geriausia apsauga nuo UV spinduliuotės – visiškas saulės vengimas. Kadangi tai dažniausiai neįmanoma, siekiant užkirsti kelią odos vėžio vystymuisi ir fotosenėjimui, verta investuoti į kokybišką apsaugos nuo saulės priemonę ir ją reguliariai naudoti. Saulės apsaugą reikėtų naudoti, kai UV indeksas viršija nulį – taigi mūsų platumoje ne tik vasarą, bet ir ankstyvą pavasarį bei vėlyvą rudenį. Svarbu pažymėti, kad apsauga nuo saulės reikalinga ne tik saulėtomis dienomis – net ir debesuotomis dienomis iki 80% UV spindulių pasiekia žemės paviršių.
Apsaugos nuo saulės priemones turėtų naudoti visi – nuo mažų vaikų iki pagyvenusių žmonių, ypač tie, kurių oda jau yra pažeista saulės.
Veiksminga apsaugos nuo saulės priemonė turėtų būti:
- Plataus spektro (užtikrinanti apsaugą nuo UVA ir UVB spindulių);
- Pakankamo SPF faktoriaus (rekomenduojama rinktis ne mažesnį kaip SPF30 apsaugos faktorių).
Apsaugos nuo saulės priemonę reikia tepti ant odos maždaug 15–30 minučių prieš einant į saulę, o vienam naudojimo kartui rekomenduojama užtepti apie 2–3 valgomus šaukštus produkto.
Kadangi apsaugos nuo saulės priemonių pasirinkimas šiandien yra labai platus, verta jas įsigyti vaistinėje – vaistinių kosmetikos gaminiai dažniausiai būna dermatologiškai patikrinti ir fotostabilūs. Be to, kvalifikuoti vaistininkai gali padėti rasti tinkamiausią produktą jūsų odai, kad nuoseklus jo naudojimas padėtų išlaikyti odą sveiką ir gražią ilgus metus.
