Kaip atpažinti bei išvengti gripo ir kaip elgtis susirgus?

Kaip atpažinti bei išvengti gripo ir kaip elgtis susirgus?

Gripas dažnai prasideda netikėtai: prakaitavimu ir šaltkrėčiu, raumenų ir galūnių skausmais, galvos skausmu, kosuliu ir dažniausiai aukšta temperatūra.

Gripo virusai dažniausiai plinta nuo vieno žmogaus kitam, kai infekuotasis kosėja arba čiaudi. Infekciją galima pasigauti ir prisilietus prie gripo virusu užkrėstų daiktų, o po to palietus burną arba nosį. Dauguma suaugusiųjų užsikrečia dieną prieš pasireiškiant simptomams ir nešioja virusą iki penkių dienų po ligos pradžios, kitaip tariant, gripo virusą galima perduoti ir prieš ligą, ir jos metu.

Apskritai gripo tikimybė yra didelė, jeigu pakilusi temperatūra viršija 38 laipsnius (pagyvenusių žmonių temperatūra gali būti ir žemesnė – 37,5), atsirado kosulys, gerklės skausmas, nosies užgulimas arba sloga, taip pat jėgų nuosmukis, galvos skausmas, silpnumas, raumenų skausmai, prakaitavimas arba šaltkrėtis. Retkarčiais gali net pasunkėti kvėpavimas arba pasireikšti viduriavimas. Praėjus šiems sunkiems simptomams, dažnai gali būti juntamas bendras silpnumas ir jėgų trūkumas. Kurį laiką gali tęstis sausas kosulys.

Viruso pažeistoje gleivinėje dažnai dauginasi bakterijos, galinčios sukelti komplikacijų, tokių kaip nosies ančių, nosiaryklės ir vidurinės ausies uždegimas, bronchitas ir plaučių uždegimas. Vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir pacientams, turintiems tam tikrų sveikatos sutrikimų, dažniau nei kitiems pasireiškia gripo sukeltos komplikacijos. Tikrasis gripas pasitaiko gana retai, palyginti su daugybe plačiai paplitusių infekcijų, panašių į gripą. Dažniausiai gripas būna daug nemalonesnis. Komplikaciją gali išduoti ilgai trunkantis kosulys, nuolatinis karščiavimas, taip pat krūtinės ląstos skausmas.

Švara, rankų plovimas ir atsargumas!

Skiepai. Vienas iš gripo profilaktikos būdų yra skiepai, tačiau su jais galima pavėluoti, nes skiepų apsauginis poveikis prasideda tik praėjus dviem savaitėms, o gripas gali užklupti ir anksčiau.

Sergantieji būtinai turi likti namie. Susirgus gripu, svarbu iš karto vykti namo, pranešti apie savo savijautą kam nors iš artimųjų ir, jeigu reikia, kreiptis į šeimos gydytoją, kuris paskirs tinkamą antivirusinį gydymą. Svarbu veikti greitai, kad būtų užkirstas kelias galimoms komplikacijoms ir neužsikrėstų artimieji. Nė vienas darbdavys neapsidžiaugs ir nepadėkos jums, jeigu dėl vieno į darbą atvykusio ligonio susirgs visas kolektyvas.

Daugiau dėmesio skirkite rankų plovimui! Rankinėje, automobilyje arba palto kišenėje reikia turėti dezinfekuojamąjį antiseptinį rankų gelį, kuriuo galima greitai nusivalyti rankas po apsilankymo parduotuvėje arba važiavimo viešuoju transportu. Tai ypač svarbu, kai kyla gripo epidemija, kurios metu užsikrėtimo rizika yra kur kas didesnė nei įprastai.

Alkūnė prie burnos. Čiaudint arba kosėjant, būtina užsidengti burną ir nosį rankove arba popierine servetėle, kad virusai neplistų. Jeigu čiaudėjimo metu burna uždengiama delnu, bakterijos lieka ant rankos ir patenka ant visko, prie ko žmogus prisiliečia: durų rankenų, telefono ir visų kitų daiktų. Taigi virusas neabejotinai išplinta.

Su sergančiu vaiku turėtų likti vienas iš tėvų, kurio sveikata stipresnė. Negalima vežti sergančių mažylių pas neskiepytus senelius, nes pagyvenę žmonės ir asmenys, turintys tam tikrų sveikatos sutrikimų, yra daug labiau linkę į gripo sukeltas rimtas komplikacijas.

Stenkitės neliesti veido. Dažniausiai virusai plinta prisilietus prie užkrėstų daiktų, o po to prie akių, nosies ar burnos.

Pavyzdinis sveikas gyvenimo būdas. Imunitetą stiprina pakankamas miegas, fizinis aktyvumas, sveika mityba, pakankamas skysčių vartojimas ir streso valdymas.

Gydytojo rekomendacijų laikymasis. Atsižvelgdamas į sveikatos būklę, gydytojas gali skirti antivirusinių vaistų. Jie gali palengvinti ligos eigą ir ją sutrumpinti. Gydymas pirmiausia skiriamas žmonėms, kurie patenka į rizikos grupę ir turi didesnę tikimybę patirti gripo sukeltas komplikacijas. Antivirusiniai preparatai, tokie kaip oseltamiviras ir zanamiviras, parduodami pagal receptą ir skiriami šeimos gydytojo. Antibiotikai gripo atveju nepadės, jų gali prireikti tik gydant komplikacijas, kurias sukelia gripas.

Kaip palengvinti simptomus?

Norint palengvinti gripo simptomus, svarbu žinoti kūno temperatūrą. Namie privalo būti tinkamas termometras. Jeigu sergant temperatūra pakyla iki 38 laipsnių ar aukščiau, o savijauta yra bloga, reikia išgerti karščiavimą mažinančių vaistų – pirmiausia paracetamolio. Jeigu jis nepadeda, tuomet reikia gerti ibuprofeno. Vaistinėse parduodami įvairūs milteliai geriamajam tirpalui paracetamolio pagrindu, kurių jokiu būdu negalima gerti kartu su kitais preparatais, turinčiais paracetamolio. Kūdikiams ir mažiems vaikams tinka ir žvakutės, ir sirupai. Žemesnę nei 38 laipsnių temperatūrą ne visada reikia mažinti, nes tai yra organizmo apsauginė reakcija kovojant su liga.

Jūros druskos tirpalas padeda gydyti slogą ir palengvinti kvėpavimą per nosį. Jeigu nosis yra užgulta, o gleivinė paburkusi, reikėtų rinktis hipertoninį jūros druskos tirpalą. Kai sloga didesnė, taip pat reikia skystinti sekretą ir mažinti nosies gleivinės paburkimą specialiais preparatais. Mažiems vaikams, kurie dar nemoka išsišnypšti nosies, puikiai tinka nosies aspiratorius „Rhinomer“, kuris gerai išvalo nosį.

Didelė sloga dažniausiai sukelia rimtesnių komplikacijų, tad tenka lengvinti lydimuosius simptomus. Šiaip ar taip, slogos negalima ignoruoti, nes tuomet gali prasidėti sinusitas, otitas arba bronchitas. Prasidėjus šioms ligoms, būtina kreiptis į gydytoją.

Gerklės skausmui palengvinti tinka įvairios pastilės ir čiulpiamosios tabletės, kurios minkština ir drėkina gleivinę, malšina skausmą, mažina karščiavimą ir turi antiseptinį poveikį.

Prasidėjus kosuliui, būtina gerti kuo daugiau skysčių. Jeigu kosulys sausas, reikia vartoti gleives skystinančius vaistus. Mažiems vaikams, kurie nemoka atsikosėti, tiks į krūtinę įtrinamas tepalas su žąsų taukais. Taip pat vaiko savijautą pagerins inhaliatorius, nes jis drėkina gleivinę ir skystina sekretą.