Sakoma, kad padidėjęs arterinis kraujo spaudimas nėra itin jaučiamas, tačiau gali suduoti netikėtą smūgį sveikatai, o žemas arterinis kraujo spaudimas, priešingai, vargina, nors nėra toks pavojingas. Todėl net jauniems ir sveikiems žmonėms reikėtų pasitikrinti arterinį kraujo spaudimą bent du kartus per metus. Esant aukštam arba žemam arteriniam spaudimui, būtina keisti gyvenimo būdą, o pagalbos galima sulaukti ir vaistinėje.
Širdžiai pumpuojant kraują kraujagyslėmis, susidaro spaudimas, kurį reikia matuoti. Arteriniam spaudimui įtaką daro širdies raumens jėga ir kraujagyslių tonusas, taip pat daug kitų veiksnių, pavyzdžiui, vandens ir druskos pusiausvyra kraujyje, inkstų ir nervų sistemos būklė. Arterinis spaudimas keičiasi pagal organizmo poreikius. Žemiausias jis būna naktį, aukščiausias – susijaudinus arba fizinio krūvio metu. Ilgai išliekantis padidėjęs arterinis spaudimas gali sukelti rimtų gyvybiškai svarbių organų sutrikimų, tarp jų inkstų, smegenų ir širdies.
Širdies lašai, susidedantys iš vaistinių augalų, tokių kaip sukatžolės, gudobelės, valerijonai ir pipirmėtės, padeda esant padidėjusiam arteriniam kraujo spaudimui. Jeigu valerijonai arba pipirmėtės dėl kokių nors priežasčių pacientui netinka, galima atskirai įsigyti sukatžolių tinktūros, kuri liaudyje žinoma kaip raminanti, lėtinanti širdies ritmą ir gerinanti širdies darbą.
Gudobelių tinktūra ir ekstraktas teigiamai veikia širdies darbą ir kraujotaką. Gudobelių ekstraktas įeina ir į kompleksinių preparatų sudėtį (pavyzdžiui, tonizuojamasis preparatas „Unaherb“ ir kapsulės „Cardiopill“) kartu su kitomis organizmui naudingomis medžiagomis: vitaminais, mineralinėmis medžiagomis ir įvairių augalų ekstraktais.
Česnakai. Kasdien vartojami česnakai pailgina kraujagyslių ir širdies sveikatą. Taip pat česnakai turi bendrą stiprinamąjį poveikį ir gerina imunitetą. Vaistinėse galima nusipirkti česnakų tablečių ir kapsulių bei jų tinktūros. Česnakų preparatus būtina vartoti atsargiai, jeigu geriate kraują skystinančius preparatus arba turite kraujo krešėjimo problemų.
Riebalų rūgštys omega-3. Norint kontroliuoti arterinį kraujo spaudimą, svarbu, kad kasdienis racionas būtų sveikas ir įvairus, taip pat kad jame būtų pakankamai riebalų rūgščių omega-3, kurių organizmas negali pasigaminti savarankiškai. Sveika ne mažiau kaip du kartus per savaitę valgyti riebių žuvų arba papildomai gerti žuvų taukus (skystus arba kapsulėmis). Fosfolipidinės formos riebalų rūgštys, kurias gerai pasisavina organizmas, yra aliejaus, gauto iš panašių į krevetes vėžiagyvių – krilių, kapsulėse. Toks aliejus geras ir tuo, kad neturi specifinio kvapo ir poskonio, kurie būdingi žuvų taukams. Be to, sveika gerti augalinius ir riešutų aliejus, pavyzdžiui, kanapių, linų sėmenų arba graikinių riešutų aliejų. Riebalų rūgščių omega-3 reikėtų atsargiai vartoti žmonėms, turintiems kraujo krešėjimo problemų arba vartojantiems kraują skystinančius preparatus.
Esant žemam kraujospūdžiui. Daug kalbama apie padidėjusį arterinį kraujo spaudimą ir dėl to kylančias rizikas, tačiau daugybę pacientų kankina būtent žemas arterinis spaudimas. Žemas kraujospūdis, kuris nėra susijęs su kokiomis nors ligomis, sukelia nemalonių simptomų, pavyzdžiui, jėgų nuosmukį rytais, tamsumą akyse ir t. t. Paprastai padeda puodelis stiprios kavos, tačiau ja piktnaudžiauti nereikėtų. Be aktyvaus gyvenimo būdo ir sveikos mitybos, taip pat padeda preparatai, didinantys organizmo tonusą, pavyzdžiui, priemonės, kurių sudėtyje yra ženšenių, eleuterokokų arba rausvųjų radiolių lašai bei gvaraninių paulinijų tabletės.
Koks yra normalus arterinis kraujo spaudimas?
Spaudimas, susidarantis susitraukiant širdžiai, arba sistolės metu, vadinamas sistoliniu. Spaudimas, susidarantis širdžiai atsipalaiduojant, arba diastolės metu, vadinamas diastoliniu.
Normaliu laikomas arterinis kraujo spaudimas, kai sistolinis spaudimas yra apie 130, o diastolinis – 85 mm Hg (gyvsidabrio stulpelio milimetrai).
Padidėjusiu laikomas arterinis spaudimas, kai daug kartų matuojant sistolinis spaudimas viršija 140, o diastolinis – 90 mm Hg.
Žemu laikomas arterinis spaudimas, kai pakartotinai matuojant ramybės būsenoje sistolinis spaudimas neviršija 100, o diastolinis – 60 mm Hg
Kaip teisingai matuoti arterinį spaudimą?
- Prieš 30 minučių iki spaudimo matavimo nerūkykite, negerkite stimuliuojamųjų gėrimų (kavos, arbatos, alkoholio, energinių gėrimų), venkite sotaus maisto ir fizinio krūvio.
- Prieš matuodami spaudimą, penkias minutes ramiai pasėdėkite.
- Ranką, ant kurios bus matuojamas arterinis spaudimas, reikia padėti ant stalo, širdies lygyje, delnu į viršų.
- Jeigu reikia, arterinis spaudimas matuojamas kelis kartus, palaukiant dvi minutes tarp matavimų.
- Kūnas ir ranka turi būti atsipalaidavę, matavimo metu reikėtų į ką nors atsiremti nugara (pavyzdžiui, į kėdės atlošą), laikant ranką atpalaiduotą.
- Arterinio spaudimo matavimo metu negalima kalbėti ir sukryžiuoti kojų.
- Matuodami uždėkite kraujospūdžio matuoklio manžetę (arba specialią žymę ant jos) virš arterijos (paprastai nurodyta kraujospūdžio matuoklio instrukcijoje arba paprašykite gydytojo ar vaistininko, kad parodytų reikiamą vietą).
Dažniausios kraujospūdžio matavimo klaidos
- Matuojant arterinį spaudimą, kūnas ir ranka neturi būti įsitempę. Negalima rankos kelti.
- Manžetė nėra širdies lygyje. Pavyzdžiui, spaudimas matuojamas ant sofos arba kėdės, o ranka padėta aukščiau širdies lygio, ant stalo. Naudojant riešo kraujospūdžio matuoklį, svarbu, kad manžetė būtų širdies lygyje. Jeigu manžetė yra aukščiau širdies lygio, arterinio kraujo spaudimo rodmenys bus mažesni, o jeigu žemiau širdies lygio – didesni.
- Dažnai pacientai su padidėjusiu arteriniu spaudimu taip pat turi antsvorio, todėl svarbu pasirūpinti, kad manžetės dydis būtų tinkamas. Jeigu manžetė bus per siaura, arterinio kraujo spaudimo rodmenys bus didesni, o jeigu per plati – mažesni.
- Kai kurių žmonių spaudimas ant skirtingų rankų skiriasi, ypač senyviems žmonėms. Matuojant pirmą kartą, reikėtų pamatuoti spaudimą ant abiejų rankų, o toliau matuoti ant rankos su aukštesniais rodmenimis.
